O Jūs į giminės susitikimus važiuojate

Po vienos paskaitos prieina žmogus ir klausia: o Jūs į giminės susitikimus važiuojate?
Ne, ne į savo – į kitų.
Šypsausi.
Apskritai giminės susitikimai labai įdomus reiškinys ir visai atskira tema. Man, kaip giminės istorijos tyrinėtojai ir rinkėjai, norėtųsi jų po kelis per metus – vis kitai giminės šakai. Na bet realybėje taip nebūtinai pavyksta – nebūna tiek daug norinčių susitikti arba gal dar ne laikas – kas yra organizavę tokius susitikimus, turbūt pritars.
Vis dėlto džiaugiuosi už kiekvieną, kam susitikti su gimine pavyksta – juk nuostabu matyti tuos, su kuriais nematomais ryšiais esame susiję, vienoje vietoje, kartu laiko praleisti, prisiminti bendrą istoriją, tuos, kurie jau išėję, bet kurių dėka gyvename.
Vasarai ir giminės susitikimų sezonui prasidėjus – keli punktai, kurie, mano galva, svarbūs organizuojant giminės susitikimą:
1) Prisiminti, kad čia ne šiaip balius – ieškokime prasmės: kodėl susitinkame, kas mus jungia, ką tas protėvių ir vienas kito žinojimas mums suteikia.
2) Geriausias laikas pradėti planuoti ir kviesti – prieš 6-7 mėnesius. Ilgiau – per daug, trumpiau – per mažai.
3) Jei įmanoma – surasti visus, net tuos, kurie tarsi nebendrauja, tarsi ryšiai nutrūkę. Gali būti, kad būtent jie labiausiai džiaugsis proga susitikti
4) Nuotraukos. Sugalvoti, kaip jas išeksponuoti susitikimo vietoje – nes tikrai norėsis prisiminti praeities akimirkas, o tai bus ir proga gražiems, prasmingiems pokalbiams tarp giminaičių. Taip pat pasirūpinti, kad būtų, kas fotografuos patį susitikimą – kad būtų tąsa giminės nuotraukų albumams.
5) Pasiruošti aplankyti kapelius, pagerbti išėjusius. Jų dėka galime būti, gyventi, jų dėka galime susitikti.
6) Giminės istorijos apžvalgą, aptarimą, oficialiąją dalį daryti kuo anksčiau dienoje – į vakarą žmonės pavargsta ir jau dėmesys išsiblaško.
7) Man pačiai patiko turėti popierinę knygą, kurioje buvau nupiešusi giminės medį, o toliau trumpai ranka aprašiusi giminės istoriją. Žmonės ėjo, vartė, kalbėjosi, diskutavo. Po to ten pat suklijavau po susitikimo likusių nuotraukų. Kada nors vėl panaudosime, kai bus proga
Ieškoti pagalbos: kas gali nupiešti plakatą, kas gali suorganizuoti žaidimus. Nepasilikti visų užduočių sau Iš patirties – savanorių atsiras mažai. Prašyti labai konkrečiai konkretaus žmogaus.
9) Smagiai pasiteisinusi idėja – kad kiekviena šeima atsivežtų savo gamintą kepinį. Savotiškas žaidimas, kieno bus skaniausias, gardžiausias
10) Atsipalaiduoti – nes ne viskas įvyks pagal planą, ne visiems patiks, ne visi išvis norės atvažiuoti, net jei galės. Viskas gerai!
Tas žmogus, kurį minėjau pradžioje, pridėjo: taip norėtųsi, kad giminė, o ypač jaunimas, susipažintų su genealogija, dėl ko svarbu sudarinėti medį, pažinti giminę.
Ir jam sakiau, ir Jums – taip, galiu į Jūsų giminės susitikimą atvažiuoti ir pravesti praktinį užsiėmimą ar paskaitą, kad tas įdomumas, noras savą giminę pažinti dar sustiprėtų ar atsirastų. Skambinkit, rašykit – sutarsim
O jei Jums šiemet suburti giminės dar nepavyksta – mielai prašom į, kaip aš juokiuosi, tolimų giminių susitikimą Genealogijos ir tradicijų savaitgalis-šventė „Protėviai ir mes“ rugpjūčio 16-17 dienomis.