Mažos didelės progos – Stiprioms šaknims dveji

​Pirmąją paskaitą apie genealogiją surengiau kovo 15 dieną prieš dvejus metus. Atskirą soc. tinklų puslapį susikurti užtruko dar kiek ilgiau. Skaičiuoju, kad tarp tų dviejų įvykių vidurys maždaug dabar – o prieš dvejus metus pradėta kelionė tęsiasi taip, kaip nebūčiau sugalvojusi.
 
Pradėjusi šią veiklą nežinojau nei ar kas norės ateiti ar prisijungti į paskaitas, nei kad pavyks aplankyti tiek įstaigų, mokyklų, miestelių ir kalbėti apie tai, kas man rodosi svarbu. Išties nieko negalvojau – tik dariau taip, kaip jaučiau, vis po žingsnelį eidama į priekį.
 
Dar ir dabar pasitaiko nustebimo, kad šiuo metu tai mano pagrindinė veikla: pasakoti, dalintis, mokyti (ir mokytis), patarti, pasiūlyti. Ir matau: žmonėms to vis labiau reikia – vis labiau norisi šaknis nors pirštų galiukais paliesti, lašeliu labiau suprasti, nors mažą kraščiuką pajausti.
 
Ir pati vis labiau pažįstu, vis daugiau išmokstu ir suprantu – nors ir po mažą taškelį, po nedidelę dėlionės dalį: tiek daug visko slypi mūsų šaknyse – reikia tik norėti pamatyti. Taigi dėkoju tiems, iš kurių galiu viso to mokytis.
 
Dėkoju protėviams, tėvams – kad esu, kur esu, kad galiu daryti tai, ką darau. Dėkoju giminei – kiekvienam priėmusiam ir priimančiam, palaikiusiam, pasidalinusiam prisiminimais, nuotraukomis ir arbatos puodeliu.
 
Dėkoju Jums visiems – tiems, kurie susidomite tuo, ką siūlau, kur kviečiu, ir tiems, kurie vis sugrįžtate, vis kažką naujo atrandate.
Dėkoju, kad ateinate, prisijungiate į paskaitas, kad įsigyjate pokalbių korteles, kad domitės sava istorija ir tuo, kas po ja slypi, kad jums įdomu, rūpi, svarbu.
 
Dėkoju tiems, kurie nuo pradžių palaikėte ir tiems, kurie iš toliau stebėjote. Dėkoju tiems, su kuriais bendraujame, susidraugaujame, net giminystės ryšių randame.
 
Dėkoju tiems, kurie randate laiko parašyti žinutę, paskatinti, padrąsinti, savo mintis pasakyti, tiems, kas sutikę sveikinatės, kalbinate, gero žodžio nepagailite – kiekvieną branginu ir džiaugiuosi, kiekvienas kartas primena, kad daryti tai, ką darau, verta, svarbu ir reikalinga.
 
Tegul tęsiasi – tiek, kiek reikės, kiek bus naudinga, kiek tekės. Tegul bus mūsų šaknys stiprios ir tvirtos – nes jose ir mūsų pačių stiprybė. 🌳