​Galvoju apie Padorumą.

Ne tą, kur griežtai taisyklių laikomasi. Ne tą, kur iš baimės.
Tą, kur iš vidaus eina. Tą, kur su pagarba drauge.
Galvoju apie tą pasaulį, kur duryse praleidžia, kur paltas velkantis palaikomas. Kur prieš žodį ištariant ar užrašant pirmiau pagalvojama. Kur svečias pasitinkamas ir išlydimas taip, kad jam norėtųsi sugrįžti. Kur gyvena nuoširdumas ir dosnumas.
Apie tą pasaulį, kur jausmas tikras, kur ryšys vertinamas, saugomas. Kur džiaugsmas vienam kitą matyti veržiasi iš akių ir krūtinės. Kur pagarba gyva.
Apie tą pasaulį, kurį kartais laikom senamadišku.
Nuo mažų dienų girdėdama tą žodį – senamadiškas – galvojau apie jį tik kaip apie neigiamą, pasenusias pažiūras ir taisykles apibūdinantį. Ir tik dabar iš naujo šitą sąvoką pažįstu. Kartu su žmonėmis, tokiais, kokių anksčiau sutikt neteko.
To pasaulio gyventojai vieni kitiems padeda lengvai ir su džiaugsmu. Devyniasdešimtmečiai diedukai dar tiek guvūs, kad gali net vairuot ir kandžiai pokštauti. Seniai matyti giminaičiai susitikę nuoširdžiai džiugūs vienas kitą matydami.   Naujai susipažinę nepažįstamieji šiltai istorijomis dalinasi.
To pasaulio spalvas vardijant nejučia ima skambėt tas žodis: Padorumas. Tuo pasauliu tikiu. Prie jo turiu garbės kartais prisiliesti.
Po tų prisilietimų, susitikimų su tuo pasauliu, kartais akis noris pasitrinti iš netikėtumo, kaip gali būt kitaip nei esam kasdienybėje pratę. Kartu su juo prisiliečiama prie kažkokio senojo, mums niekad nepažinto. Tokio, kuris įkvepia gerumui, šviesai ir Gyvenimui.
Ir lieka tik toks nebylus pamąstymas, kad duok Dieve tų šviesiai senamadiškų ir Padorumu spinduliuojančių daugiau. Nepaisant amžiaus ir skirtumų. Nepaisant greitai pro šalį lekiančio laiko ir gyvenimo.
Galit sakyti – romantizuoju. Ir tebūnie. Kartais tai geriausias būdas eiti per gyvenimą. Šopeno klausant važiuojant mašina, tradicijas gerbiant ir palaikant, vis vartant senus istorijos lapus, prisimenant tikėjimą ir tikrumą. Ieškant atsakymų ir pavyzdžio praeityje, akylai stebint dabartį ir į savo ateitį žvelgiant per tą neįprastą, švelniai kitokį šviesų filtrą.