|
Nei vienas iš šių žmonių nėra mano giminaičiai – bent jau kiek dabar žinau. Tačiau ši nuotrauka mūsų šeimoje jau daugybę metų – atkeliavo per močiutės – tėčio mamos – tetos vyrą Matą. Niekas nežinojo, kas tie žmonės tokie.
Prieš beveik metus sugalvojau tą nuotrauką kartu su keliomis kitomis paskelbti genealogijos grupėje – gal kas atpažins. Po kelių valandų sulaukiau komentaro: „ar tai tie patys žmonės?“ ir nuotraukos su visais tų pačių vestuvių dalyviais. Taip sužinojau jaunųjų nuotraukoje vardus ir susipažinau su žmogumi, geriau už bet ką kitą išmanančiu Švėkšnos istoriją ir apylinkių, kuriose per karą atvykusi glaudėsi senelio – jau mamos tėvo – šeima, giminystės ryšius. Taip tas pats žmogus padovanojo labai svarbios genealoginės informacijos mūsų giminaitėms. Taip gavau ir kontaktus tų, kurios senelį ir promočiutę pažinojo, su jomis daugybę valandų kalbėjausi, išsiaiškinau, kad toje pačioje nuotraukoje – vienos iš tų moterų artimos giminaitės. O galų gale paaiškėjo, kad su ja, o kartu ir su nuotraukoje esančiomis jos tetomis, turime bendrų giminių. Painu? Iš šono ko gero taip. Bet man pačiai visi tie įvykiai susidėliojo į grandinę, leidusią ne tik savo šeimos istoriją tyrinėti, bet ir kitiems pagelbėti paieškose – nukreipti, patarti. Suprantu, tai ne kiekvienam – kažkam trečios ar ketvirtos ryšiai tik „devintas vanduo nuo kisieliaus“. Man tai svarbu, nes padeda suvokti ne tik šaknis, bet ir kaip tampriai visi esame vieni su kitais susiję. Ir kiekvienas toks naujas atradimas pradeda naują grandininę reakciją. Ir visgi neapleidžia nuojauta, kad močiutės tetos vyras Matas kažkoks labai paslaptingas mano giminės tyrinėjimų globėjas – būtent nuo jo daug tokių grandinėlių susinėrė. Taip pradėjau domėtis senomis nuotraukomis ir jų istorijomis, ieškoti jose protėvių. Taip gimė grupė Senos nuotraukos. Genealogija. Kviečiu ir tave prisijungti į virtualią praeities galeriją, kur ieškome pamestų istorijos detalių – prisiminkime kartu.
0 Comments
Leave a Reply. |