Apie radybas

​Yra, kas genealogija užsiima tiek, kiek leidžia faktiniai dokumentai – bažnytinės knygos, įvairūs surašymai. Kiti kapsto giminės istoriją plačiau – ieško seniai nutrūkusių giminės ryšių, nuotraukų, giminaičių atsimenamų istorijų.
Ir tas kelias nėra paprastas vien dėl išankstinių nusistatymų – nes neaišku, ko tas naujai atsiradęs žmogus nori, kodėl čia tuos keistus klausimus uždavinėja. Ypač jei ankstesnėse kartose buvo ginčų, nesutarimų, nedraugiškų turto dalybų. Tad kartais galima pasijausti tarsi nebyliai įrodinėjant, kad ketinimai geri, kad jokios materialios naudos iš savo giminaičių nesieki.
O visgi tas bendravimo iššūkis visai menkas palyginus su tuo, ką galima rasti sujungus jėgas su net anksčiau nepažinotais giminaičiais, ir su tuo, kokių puikių žmonių gali sutikti savo giminėje.
Vakar buvo šventė – netikėtai atsirado močiutės pusbrolis Steponas ir jo žmona Vanda, nuostabūs žmonės, išsaugoję visą albumą pirmos 20 amžiaus pusės nuotraukų.
Mūsų giminėje yra legenda – iš tiesų tikra istorija – apie prosenelių namuose kabėjusią jų vestuvinę nuotrauką. Mirus promočiutei ta nuotrauka dingo, niekas iš giminių nežino, kur – manėme, kad daugiau prosenelio nuotraukų ir neišliko, nes anksti mirė. Prosenelio nuotrauką dar turėjau vilties ir tikėjausi rasti, jo tėvų jau net nesvajojau.
O štai nuotrauka, išsaugota Stepono – ji daryta tarp 1920-1922 metų. Joje iš kairės Amelija Siminaitė, mano propromočiutė Rozalija Siminaitė Žilienė, ant rankų jai sūnus Steponas, ant žemės sėdi prosenelis Antanas Žilys, virš jo brolis Kazimieras, dešiniausias mano proprosenelis Antanas Žilys; viršutinėje eilėje vaikai Zenonas Žilys, Barbora Žilytė (Grikšienė) ir Paulina Žilytė (Žadeikienė). Stročių kaimas, Laukuvos apylinkės.