STIPRIOS ŠAKNYS – TVIRTAS ŽMOGUS
|
Savo šaknų pažinimas – ilga viso gyvenimo kelionė. Man ji prasidėjo tarsi netyčia, iš smalsumo atvertus pirmąsias bažnytines knygas, tačiau įtraukė taip, kad atsitraukti negalėjau.
Kaip sutarė mano proseneliai? Kodėl kai kurie įvykiai ima ir atsikartoja? Kaip karta iš kartos persidavė baimės, o gal stiprybės? Ar žinome atsakymus į šiuos klausimus? „Stiprios šaknys“ kviečia Jus leistis į savo giminės istorijos pažinimo kelionę – ne tik sužinoti tai, ką dar prisimena artimieji, bet ir nerti giliau: ką galime rasti dokumentuose, bažnytiniuose įrašuose, kituose šaltiniuose? kaip jų ieškoti? kaip surinktas žinias sutvarkyti ir sujungti į bendrą vaizdą?
Visa tai ir žymiai daugiau galime rasti kiekvienas nepaisant amžiaus ar profesijos – reikia tik šiek tiek žinių, kad galėtumėte pradėti. Kiekvienas gali pradėti tyrinėti savo šeimos istoriją. Kiekvienas turi teisę pažinti savo šaknis. |
|
VEIKLAMano vardas Evelina Viktorija Žemeikytė. Esu genealogijos tyrinėtoja, lektorė, paskaitų ir užsiėmimų autorė, protėvių kultūros ir tradicijų pažinimo puoselėtoja.
Mano veiklos tikslas – padėti, pasidalinti žiniomis, nukreipti, kad kuo daugiau žmonių galėtų patys imtis savo šeimos istorijos, protėvių pažinimo. Taip, tai įmanoma neturint ypatingo pasiruošimo – reikia tik šiek tiek žinių, kad būtų galima pradėti. |
|
Skaitau nuotolines paskaitas, taip pat paskaitas gyvai bendruomenėms, kolektyvams. Dalyvauju įstaigų projektuose, konsultuoju asmeniškai, vykstu į mokyklas.
Susisiekti galite tel. +37068604519 arba el. paštu [email protected]
Susisiekti galite tel. +37068604519 arba el. paštu [email protected]
Kas tavo šaknys, iš kur jėgų semiesi?
Kiekvienam Žemėje duota istorija, prasidėjusi dar prieš prasidedant mums. Ją pažinę galime geriau suprasti save, savo artimuosius, aplinką ir savo kraštą.
Kartais sunku paaiškinti, kodėl toliau ieškau, kas skatina toliau nagrinėti tai, ko pati nepatyriau. Tai, ką patyrė anksčiau buvę, gyvenę, mylėję. Ir tik mažą dalį atsakymų galime įskaityti nuotraukose ar senuose raštuose. Bet net ta nedidelė dalis jų atsako į daug „kodėl“. Kartais dar daugiau jų užduoda, bet kartu ir suteikia tokį keistą nenusakomą jausmą: niekas šios istorijos dalies nebeprisiminė, bet dabar ji jau pamatyta, jau pripažinta ir atjausta.
Visa tai apie genealogines paieškas. Daug kas nesupranta, kodėl. Bet gal kartais ir nereikia to suprasti? Jei gyvenimas veda tuo keliu, jei gimsta smalsumas ir susidomėjimas – gal vien dėl to verta? Ir bus ką palikti tiems, kas po mūsų.
Kartais sunku paaiškinti, kodėl toliau ieškau, kas skatina toliau nagrinėti tai, ko pati nepatyriau. Tai, ką patyrė anksčiau buvę, gyvenę, mylėję. Ir tik mažą dalį atsakymų galime įskaityti nuotraukose ar senuose raštuose. Bet net ta nedidelė dalis jų atsako į daug „kodėl“. Kartais dar daugiau jų užduoda, bet kartu ir suteikia tokį keistą nenusakomą jausmą: niekas šios istorijos dalies nebeprisiminė, bet dabar ji jau pamatyta, jau pripažinta ir atjausta.
Visa tai apie genealogines paieškas. Daug kas nesupranta, kodėl. Bet gal kartais ir nereikia to suprasti? Jei gyvenimas veda tuo keliu, jei gimsta smalsumas ir susidomėjimas – gal vien dėl to verta? Ir bus ką palikti tiems, kas po mūsų.
STIPRIOMS ŠAKNIMS DVEJI!
Pradėjusi šią veiklą nežinojau nei ar kas norės ateiti ar prisijungti į paskaitas, nei kad pavyks aplankyti tiek įstaigų, mokyklų, miestelių ir kalbėti apie tai, kas man rodosi svarbu. Išties nieko negalvojau – tik dariau taip, kaip jaučiau, vis po žingsnelį eidama į priekį.
Dar ir dabar pasitaiko nustebimo, kad šiuo metu tai mano pagrindinė veikla: pasakoti, dalintis, mokyti (ir mokytis), patarti, pasiūlyti. Ir matau: žmonėms to vis labiau reikia – vis labiau norisi šaknis nors pirštų galiukais paliesti, lašeliu labiau suprasti, nors mažą kraščiuką pajausti.
Ir pati vis labiau pažįstu, vis daugiau išmokstu ir suprantu – nors ir po mažą taškelį, po nedidelę dėlionės dalį: tiek daug visko slypi mūsų šaknyse – reikia tik norėti pamatyti. Taigi dėkoju tiems, iš kurių galiu viso to mokytis.
Dėkoju protėviams, tėvams – kad esu, kur esu, kad galiu daryti tai, ką darau. Dėkoju giminei – kiekvienam priėmusiam ir priimančiam, palaikiusiam, pasidalinusiam prisiminimais, nuotraukomis ir arbatos puodeliu.
Dėkoju Jums visiems – tiems, kurie susidomite tuo, ką siūlau, kur kviečiu, ir tiems, kurie vis sugrįžtate, vis kažką naujo atrandate.
Dėkoju, kad ateinate, prisijungiate į paskaitas, kad įsigyjate pokalbių korteles, kad domitės sava istorija ir tuo, kas po ja slypi, kad jums įdomu, rūpi, svarbu.
Dėkoju tiems, kurie nuo pradžių palaikėte ir tiems, kurie iš toliau stebėjote. Dėkoju tiems, su kuriais bendraujame, susidraugaujame, net giminystės ryšių randame.
Dėkoju tiems, kurie randate laiko parašyti žinutę, paskatinti, padrąsinti, savo mintis pasakyti, tiems, kas sutikę sveikinatės, kalbinate, gero žodžio nepagailite – kiekvieną branginu ir džiaugiuosi, kiekvienas kartas primena, kad daryti tai, ką darau, verta, svarbu ir reikalinga.
Tegul tęsiasi – tiek, kiek reikės, kiek bus naudinga, kiek tekės. Tegul bus mūsų šaknys stiprios ir tvirtos – nes jose ir mūsų pačių stiprybė.
Iki gražių susitikimų
Evelina
Dar ir dabar pasitaiko nustebimo, kad šiuo metu tai mano pagrindinė veikla: pasakoti, dalintis, mokyti (ir mokytis), patarti, pasiūlyti. Ir matau: žmonėms to vis labiau reikia – vis labiau norisi šaknis nors pirštų galiukais paliesti, lašeliu labiau suprasti, nors mažą kraščiuką pajausti.
Ir pati vis labiau pažįstu, vis daugiau išmokstu ir suprantu – nors ir po mažą taškelį, po nedidelę dėlionės dalį: tiek daug visko slypi mūsų šaknyse – reikia tik norėti pamatyti. Taigi dėkoju tiems, iš kurių galiu viso to mokytis.
Dėkoju protėviams, tėvams – kad esu, kur esu, kad galiu daryti tai, ką darau. Dėkoju giminei – kiekvienam priėmusiam ir priimančiam, palaikiusiam, pasidalinusiam prisiminimais, nuotraukomis ir arbatos puodeliu.
Dėkoju Jums visiems – tiems, kurie susidomite tuo, ką siūlau, kur kviečiu, ir tiems, kurie vis sugrįžtate, vis kažką naujo atrandate.
Dėkoju, kad ateinate, prisijungiate į paskaitas, kad įsigyjate pokalbių korteles, kad domitės sava istorija ir tuo, kas po ja slypi, kad jums įdomu, rūpi, svarbu.
Dėkoju tiems, kurie nuo pradžių palaikėte ir tiems, kurie iš toliau stebėjote. Dėkoju tiems, su kuriais bendraujame, susidraugaujame, net giminystės ryšių randame.
Dėkoju tiems, kurie randate laiko parašyti žinutę, paskatinti, padrąsinti, savo mintis pasakyti, tiems, kas sutikę sveikinatės, kalbinate, gero žodžio nepagailite – kiekvieną branginu ir džiaugiuosi, kiekvienas kartas primena, kad daryti tai, ką darau, verta, svarbu ir reikalinga.
Tegul tęsiasi – tiek, kiek reikės, kiek bus naudinga, kiek tekės. Tegul bus mūsų šaknys stiprios ir tvirtos – nes jose ir mūsų pačių stiprybė.
Iki gražių susitikimų
Evelina
+37068604519
|
|